Bundančio pavasario paieškos Neries Regioniniame parke

Vos prie kelias dienas, kovo 20 – 21 d., visame Žemės rutulyje kelioms valandoms sustojo nuolatinės dienos-nakties sūpuoklės, tai ypatingas virsmo laikas – pavasario lygiadienis, kuomet prasideda astronominis pavasaris. O šiandien, dėka Neries Regioninio Parko surengto žygio, turėjau nuostabią progą pasitikti pavasarį gamtoje! Žygis įdomus tuo, jog vyko ne dienos metu, bet sutemus, o tai suteikė neįprastų potyrių, žavėsio ir net mistikos. Iš pradžių kiekvienas atliko apsiprausimo ritualą, vėliau su geromis ir tyromis mintimis uždegėme po švieselę, o neigiamos mintys suliepsnojo laužo liepsnose! Po šių apeigų pradėjome 4,5 km žygį Dūkštos pažintiniu taku!  Pirmiausia daugelis pajudėjo su gidu, bet žmonių buvo tiek daug, jog vėliau kiekvienas rado savo tempą. Kelias buvo nužymėtas fakelais ir mažomis žvakelėmis. Organizatoriai žadėjo, jog galbūt bus galima išgirsti pelėdų ūbavimus, bet visos viltys sudužo, kartkartėmis lojantys keturkojai tikrai jas visas išbaidė 🙂 Užtat naktinio Dūkštos almėjimo tikrai pakako, ypač gražu būdavo kai kas nors apšviesdavo jos tekmę. Esu šį taką perėjusi ne vieną kartą ir kiekvienas vingis toks pažįstamas – jau žinau, kur prasidės mediniai laiptai, kokia informacija pateikiama stenduose, tačiau šįkart žygis suteikė kitokią patirtį. Labiau pajausti savo kūną žygiuojant, išlaikyti pusiausvyrą vietose kur pagal fizikos dėsnius net neįmanoma paslysti, o ir žmonės palaikė vieni kitus, pašviesdavo kelią einantiems be švieselės, kitaip suteikdavo pagalbos!Pasakysiu atvirai – neužteko! Žygis neprailgo ir norėjosi žygiuoti toliau, vedamai žybčiojančių švieselių. Kartais norėjosi kaip vasarą tiesiog atsigulti ant žemės ir žiūrėti į dangų, kuris buvo toks giedras! Ir koks įdomus buvo vaizdas pro medžius žybčiojančių liepsnelių ir judančių švieselių 🙂 Sustojau dar trumpam pasiklausyti Dūkštos almėjimo – pasvajojau, kaip nerealu būtų čia pasistatyti palapinę, iš kart mintyse iškilo kalnai, vaizdiniai iš neseniai skaitytų knygų apie kalnus. Juk Dūkšta, apsupta piliakalniais pavasarį visrsta tikra kalnų upe.Iš kitokios perspektyvos pamačiau senąjį apleistą XX amžiaus malūną, ir užtvaką.Buvo smagu praleisti laiką gamtos apsuptyje, oras buvo lyg specialiai mums užsakytas, organizacija irgi puiki, o pabaigoje buvo galima sušilti neseniai atidarytoje kavinaitėje FOOD in the WOOD 🙂

Čia galima paskaityti ar pažiūrėti Dūkštos pažintinio tako nuotraukas iš vasaros dienos žygio 🙂