Vieno bokšto istorija
Šalia vieno iš miesto simbolių, Katedros, yra dar vienas iš gerai atpažįstamų miesto architektūros paminklų – Katedros varpinė. O kas gi slepiasi už storo mūro sienų, galima apžiūrėti apsilankant viduje įsigijus lankytojo bilietą. Varpinė net daug ko mačiusius nustebins, atskleis savo paslaptis ir apdovanos nuostabiais senamiesčio vaizdais, pasakojimais ir įspūdžiais!
XIII amžiuje bokštas buvo miestą juosiančios gynybinės sienos dalimi, šioje vietoje stovėjo žemutinės pilies rūmų gynybinis bokštas, skirtas vartų apsaugai. Išliko beveik visas pirmas senojo bokšto aukštas ant kurio XVI amžiuje sugalvota pastatyti varpinę. O dabartinę klasicistinę išvaizdą įgavo XIX a. pradžioje. Viduje išsaugota daugybė autentiškų detalių, todėl apačioje galima bus apžiūrėti seniausius mūrus, o į 50 metrų aukštį teks kilti ne moderniu liftu, bet XIX a. laiptukais, primenančiais kopetėles, kuriais lipant reikia būti itin atsargiems.
Žinoma, neapsieita ir be šiuolaikinių technologijų – antrojo aukšto apžvalgos salėje įrengti trys apžvalgos ekranai, per kuriuos galima žvalgytis po miestą realiu laiku, valdant 52 metrų aukštyje įrengtas kameras. Skirtingose kampeliuose įrengtos dėžutės su garso įrašais. Apie skirtingus laikotarpius savo istorijomis ir prisiminimais dalijasi įvairūs personažai: žemutinės pilies bokšto sargybinis, architektas iš Italijos, vilnietė, praleidusi vaikystę tarpukario Vilniuje, fotografas, kuris pirmą kartą čia lankėsi nevisai legaliai.. ir kiti…
Nepamirškime ir pagrindinės varpinės funkcijos – skambinti varpais. Vilniaus varpinėje dėl įvairių priežasčių varpai keitėsi dažnai: per karus varpai buvo naikinami, buvo grobstomi. 1610 m. gaisre sudegė didžiulis Vilniaus katedros Žygimanto varpas, kuriam išjudinti reikėjo dvylikos vyrų. Antrojo Pasaulinio karo metu, varpinė liko išvis be varpų.
Sovietmečio laikotarpiu iš uždaromų bažnyčių į varpinę buvo atvežta apie 20 varpų, čia ketinta įrengti karilioną. Sumanymo įgyvendinti nepavyko – varpai tarpusavyje nederėjo. Keli jų liko ekspozicijoje ir mediniais plaktukais jais leidžiama skambinti.
Vasarą lipantys į varpinę lankytojai turi progą apžiūrėti 6 didžiulius varpus, kuriuos 2002 metais Kelno vyskupas Joachimas Maisneris padovanojo Vilniaus katedrai ir miestui. Tais pačiais metais gegužės 25 d. varpai buvo pašventinti ir pakrikštyti.
Pagal XVII a. tradiciją kiekvienas bažnyčios varpas turi vardą, simbolinį ženklą ir įrašą lotynų kalba.
Pakilus į bokšto viršų rasime vieną seniausių laikrodžių sostinėje. Laikrodis į Katedros bokšta įkeltas 1672 metais, o XVIII a. pabaigoje, nugriuvus Rotušės bokštui, šis laikrodis tapo svarbiausiu miesto laikrodžiu. Ilgą laiką jis buvo persukamas rankomis, XXI a. mechanizuotas. Šimtmečius menantį laikrodžio dantračių mechanizmą 2005-aisiais pakeitė kompiuteris, kuris dabar valdo laikrodžio rodyklę ir varpus. Šimtmečius patikimai veikusį mechanizmą galimą apžiūrėti iš arti.
Kaltiniame rėme įrėžta 1803 m. data liudija paskutinį didesnį laikrodžio remontą.
Katedros varpinėje valandas praneša garsiausio Lietuvos liejimo meistro Jono Delamarso 1673 m. nulietas varpas. Valandos ketvirčiams skaičiuoti skirtas mažesnysis varpas, 1754 m. nulietas kito garsaus liejiko Gustavo Miorko. Jie dūžiais praneša valandas, pusvalandžius ir valandų ketvirčius.
Iš Vilniaus katedros bokšto varpinės atsiveria nuostabi senamiesčio panorama. Iš arti galima apžiūrėti Katedros skulptūras…
Stebėti judėjimą Katedros aikštėje…
Pamatyti kas vyksta Gedimino prospekte..
Pasidžiaugti raudonų čerpių Vilniaus stogais, bei žymiais architektūros paminklais nuo 50 metrų aukščio!
Dėl to, kad paskutinių aukštų langai neįstiklinti (tam, kad geriau būtų girdimas varpų gausmas) ir dėl saugumo sumetimų žiemą nebus galimybės pakilti iki paskutinio aukšto, todėl naudokitės proga ir apsilankykite kol dar šilta!
Leave a Reply Cancel reply
Sveiki!
Esu Elvyra, smagu, kad užsukai 🙂 Kodėl Kamtoreikia? Atsakymas paprastas – Tamkadbūtų!
Mėgstu keliauti ir iš naujo atrasti naujas ir jau lankytas vietas, tyrinėti turistų neišmindytus takus, stebėtis gamtos kampeliais ir mėgautis
akimirka!
Kamtoreikia kuriu tam, kad pasidalinčiau išvykų prisiminimais ir patyrimais, ir norėčiau, kad ir tu rastum čia kažką įdomaus ir/ar dar neatrasto sau!