Praha Forever!

Jau praėjo dveji metai kuomet žengiau pirmus žingsnius Prahoje. Nuo pat atvykimo mane lydėjo jausmas, lyg kažkada jau čia esu buvusi, viskas taip pažįstama ir artima, nors prieš kelionę buvau girdėjusi vos apie kelis žymiausius miesto simbolius: Vito Katedrą, Astronominį laikrodį ir drąsias menininko Davido Černy skulptūras, ir žinoma, apie Karolio tiltą. Per kelių valandų  ekskursiją aplankėme žymiausias senamiesčio vietas, ir su kiekviena akimirka vis labiau jaučiau, kaip įsimyliu Prahą, ir čia praleisto pusdienio pirmos kelionės metu man tikrai nepakako!

Po metų, sudariusi ilgiausią lankytinų objektų Prahoje žemėlapį, kroviausi kuprinę ir po 18 valandų kelionės autobusu žingsniavau mylimo miesto šaligatviais! Trys ir pusė dienos – tiek šįkart laiko praleidau Čekijos sostinėje. Per tą laiką aplankiau daug “būtina pamatyti” objektų, bet miestas vis stebino ir norėjo, kad dar daugiau atrasčiau atsitiktinai ir neplanuotai 🙂 Įspūdžių tiek daug, jog sunku nuspresti ką paminėti pirmiausia. Taigi, viskas iš eilės!

• Staromestske namesti

Pirmiausia keliavau į Staromestske namesti (senamiesčio aikštę), kurioje kaip visada vyrauja šurmulys ir puiki nuotaika – groja gatvės muzikantai, žmones linksmina žonglieriai ir artistai, o aplinkui skraido daugybė muilo burbulų! Šalia kelios bažnyčios iš skirtingų laikotarpių: gotikinė Dievo Motinos prie Tyn bažnyčia ir barokinė Šv. Mykolo bažnyčia. Aikštės viduryje pastatytas paminklas Janui Husui.

Kiekvieną valandą turistų dėmesį patraukia Astronominis laikrodis įtaisytas senojoje rotušėje. Mechanizmas sukurtas XV amžiuje, o pasak legendos, tam, kad niekas daugiau tokio laikrodžio neturėtų, meistrui buvo išdurtos akys. Seniausias elementas – astronominis ciferblatas, kuris nurodo laiką, paros metą, dangaus kūnų padėtį. Apatinėje dalyje pavaizduotas kalendorinis diskas, o viršutinėje dalyje kas valandą pasirodo dvylikos apaštolų procesija, tuomet užgieda gaidys, mirtis nustoja skambinti varpu ir pasibaigia laikas šykštuoliui, Turkui, ir tuštybei, kurių anuomet labai bijojo Čekai.

Ieškodama kur galima įsigyti bilietą ir pasikelti į rotušės bokštą visai atsitiktinai sužinojau apie pastate vedamas ekskursijas. Pirmiausia prasiėjome rotušės kambariais, galėjome pamatyti dalį laikrodžio mechanizmo iš vidaus, galiausiai nusileidome į požemius. Kažkada tai buvo pirmas aukštas, o dabar visa tai nugrimzdo žemyn, o pereinant iš vienos patalpos į kitą galėjome apžiūrėti kaip gyveno žmonės viduramžiais.

Nuo bokšto atsiveria nuostabi panorama į miesto aikštę ir senamiestį.

• Karolio tiltas!

Toliau kepiniais kvepiančiomis gatvelėmis keliauju link Karolio tilto. Čia sutikau minias žmonių, vieni keliauja link Prahos pilies, kiti iš tos pusės ateina. Sunku patikėti, jog XX a pradžioje čia važiavo tramvajus bei buvo galimas eismas automobiliais. Tiltą sudaro 16 galingų arkų, kurių bendras ilgis 520 metrų, plotis – 10 metrų.

Įdomi yra tilto statybos data, minima, jog pamatinį akmenį padėjo karalius Vaclavas IV 1357 metų liepos 9 d. 05:31. būtent toks laikas buvo parinktas dėl palankaus dangaus kūnų išsidėstymo. Data skaitoma vienodai abiem kryptimis 135797531, astrologai manė, kad toks polinomas garantuoja ilgaamžiškumo konstrukciją.

Tiltas nuo senamiesčio pusės prasideda bokštu, kurio viršuje yra apžvalginė aikštelė, nuo kurios atsiveria nuostabūs vaizdai į tiltą, upę ir Prahos pilį.

Tiltą puošia 30 šventųjų ir įžymių žmonių skulptūrų, o vienas įdomiausių sustojimų – prie Jono Nepomuko atminimo lentos, ji nutrinta, nes man žmonės turi paliesti šventajį ir tikima, jog tai pildo norus!

• Lenono siena!

Perėjusi Karolio tiltą leidausi ieškoti Lenono sienos, pasiklydau, bet galiausiai kažkaip atsiduriau šalia:) Tai meilės, ramybės, laisvės ir muzikos simbolis. Nuo 80-tųjų ši siena nuolat apipaišyta graffiti.

Šalia išlikęs vandens malūnas ir jį saugantis vandenis.

• Muziejai!

Po to planavau aplankyti KGB muziejų, tik iš anksto nepasidomėjau bilieto kaina, kuri pasirodė nelabai protinga.  Užtat “užmačiau” įdomų vaizdą pro langą.

Šalia esantis alchemikų ir magų muziejus, deja, buvo uždarytas remontui. Pasisekė vos iš trečio karto -patekau į miniatiurų muziejų! Ekspozicija nėra didelė, bet tikrai originali – ar kada nors matėte blusą su pasagomis? o kupranugarių karavaną adatos galvutėje? o kaip dėl plaukiojančių laivų ant uodo sparno ar gulbių aguonos dydžio tvenkinyje?

• Strahov vienuolynas!

Negalėjau praleisti progos apsilankyti Strachovo vienuolyno bibliotekoje, kuri skaičiuoja apie 800 metų, čia sukaupta daugiau kaip 200 000 knygų kolekcija ir yra priskiriama prie gražiausių bibliotekų pasaulyje. Fotografuoti galima tik įsigijus leidimą, bet ir be jo pavyko slapta pasidaryti keletą kadrų..

Vieną iš vienuolyno kiemelių saugo liūtas.

Apačioje įrengta kavinaitė ir aikštelė, nuo kurios atsiveria nuostabios Prahos panoramos į Vito Katedrą ir senamiestį.

• Petrin kalva!

Sekantis mano tikslas – penkis kartus mažesnė Eifelio bokšto kopija, esanti ant Petrin kalvos. Čia įrengta daug pėsčiųjų takų, sodų, tvenkinių, poilsio ir apžvalgos vietų, bei galima apsilankyti veidrodžių labirinte, prie observatorijos, keletoje bažnytėlių, pamatyti vargšų sieną, kitus paminklus. Tai populiari vietinių gyventojų poilsio  vieta.

Pasikėlimas į bokšta kainuoja kelis eurus, už didesnį mokestį galima pakilti liftu. Kopiau pėsčiomis, kartais rodėsi, lyg konstrukcija siūbuotų nuo vėjo, bet buvo smagu kilti ir stebėtis vis naujai atsiveriančiomis Prahos panoramomis! Sutemus čia irgi labai gražu!

Nusileisti galima takais arba funikulieriumi. Kalvos papėdėje yra paminklas komunizmo aukoms atminti.

• Vltavos upės gulbės ir kitos pramogos!

Klaidžiodama Prahos gatvelėmis išgirdau sklindančią muziką, jos vedama priėjau Vltavos upę. Tądien (05.15) vyko Navalis šventė, skirta Jono Nepomuko garbei. Visai šalia atradau puikią vietą pasimėgauti gyva muzika ir pasirodymu, vykstančiu upėje.

Ant upės kranto plaukiojo ir gulbių būrys, o žmonėms jau tapo pramoga ateiti čia ir jas pamaitinti. Paskutinę apsilankymo dieną Prahoje sužinojau, jog viena jų pamėgtų vietų yra Kampo sala 🙂

• Intriguojanti David Černy kūryba!

Prieš atvykstant į Prahą, jau buvau susipažinusi su David Černy darbais, juk “kabantis žmogus” buvo apsilankęs ir Vilniuje! Menininko skulptūros išbarstytos po visą Prahą, nors pavyko pamatyti vos kelias – visos privertė nusišypsoti.

Besisukiojantys vyrukai “sisioja” į Čekijos konturus turintį tvenkinuką. Sakoma, jog kažkada buvo galima išsiųsti SMS ir jie galėjo “išsisioti” žinutės tekstą.

Ropojančių vaikų kompozicija Kampo saloje. Tokie patys mažyliai įtaisyti ir ant Žižkovo televizijos bokšto. Vietoj veidukų – rodos, bar kodai, nors kiekvienas turi teisę įžiūrėti ir kitas asocijacijas.

Palac Lucerna pasaže įrengta nugaišusio arklio kompozicija. Tai yra Vaclavo aikštėje esančio Vaclavo IV paminklo parodija.

• Kampo sala!

Kartais atrodo, jog esu vaizdų medžiotoja, pamatau nuotrauką ir būtinai turiu padaryti panašią. Taip buvo ir su geltonaisiais pingvinais senamiesčio fone, o juos rasti galima Kampo salos pakrantėje.

Saloje eksponuojama daug moderniojo meno kūrinių, tarp jų ir David Černy ropojantys mažyliai. O šalia esančiame pastate įkurtas moderniojo meno muziejus.

Paėjus link krašto taip pat galima pamatyti budistų vienuolio Sri Chinmoy paminklą.

• Valdštejno sodai!

Pirmą kartą čia apsilankius sodai paliko didelį įspūdį, tai žaliojo ploto kampelis vidury miesto. Vos įėjus svečius sutinka išdidūs povai!

Ankstyvojo baroko stiliaus ir griežtai geometrinių formų sodai, įmantrios skulptūros, siena papuošta dirbtiniais stalaktitais, prie kurios galima stebėti apuokus, mažyčiai ir dideli fontanai, itin smagu čia paklaidžioti kaitinant saulei.

• Prahos pilis!

Pilis įkurta vakarinėje Vltavos pakrantėje Mala Strana dalyje. Tai didžiausia senovinė pilis pasaulyje ir buvo karalių, Romos Imperatorių, Čekijos vadovų susirinkimų vieta. Šiandien čia įrengta prezidento darbo vieta. Į pilies teritoriją galima užeiti per kelis įėjimus, o prie vakarinio kas valandą vyksta sargybos keitimasis, labiau iškilmingai sargyba keičiasi vidurdienį.

Nemokamai galima aplankyti kiemelius, ir parką aplink pilį, o vakarais, kai aprimsta turistų srautai, šalia esančią Auksinę gatvelę su mažais nameliais. Laisvai galima pasivaikščioti po karališkuosius sodus, kurie tikrai sužavės kiekvieną. Taip pat rengiamos mokamos ekskursijos po pilies kompleksą, galima pasirinkti iš trijų skirtingo ilgio ir kainos maršrutų, atitinkamai bus lankomi skirtingi objektai.

• Vito katedra!

Viename iš kiemų, galima sakyti pilies centre, atrandame gotikinę Vito katedrą. Tai yra pagrindinė Bohemijos katalikų šventykla ir vienas iš šalies simbolių. Katedros statybos užtruko apie 600 metų.

Įėjimas lankytojams yra vakarinėje pusėje, priešais vartus tarp pilies antro ir trečio kiemo. Pirmiausia patariama apžvelgti pastatą iš išorės. Gotikos stiliaus šventykla papuošta šventųjų statulėlėmis, gargulomis nubaidančiomis blogas dvasias, kitais lipdiniais, daro didelį įspūdį savo didingumu ir ramybe. Užėjus į vidų Katedra taip pat stebina savo didybe. Viduje galima stebėtis vitražais, koplyčiomis, statulomis; čia taip pat yra palaidoti Čekijos karaliai bei kiti žymūs žmonės.

Lankytojams nemokamai galima patekti tik į pirmą fojė, tiesa, norintieji pamatyti viską iš arčiau, bei daugiau sužinoti apie objektą, gali įsigyti bilietą į ekskursijas, kurios yra sujungiamos su pilies ir kitų objektų lankymu.

Atskirai galima įsigyti bilietą ir pakilti pėsčiomis (apie 300 laiptukų) į pietinį katedros bokštą, nuo kurio atsiveria nuostabūs Prahos vaizdai, tai yra viena iš miesto apžvalgos aikštelių, nuo kurios atsiveria gražiausi miesto vaizdai.

Ant stogo įtaisyta gaidžio figūrėlė, kuri simbolizuoja geras naujienas!

• Karalienės Anos vasaros rezidencija!

Belvederis, arba Karalienės Anos vasaros rezidencija, taip pat yra Prahos pilies dalimi, ir čia įrengtas vienas iš įėjimų. Vos įėjus galima pasižavėti renesanso stiliaus rūmais, pasiklausyti dainuojančio fontano priešais belvederį, be to čia įrengtas nuostabus sodas ir nėra daug lankytojų, todėl puikiai tinka ramiems pasivaikščiojimams (darbo laikas 10-18).

Labai patiko s-grafito technika papoštas pastatas.

Keliaujant link pilies atsiveria vis nauji jos vaizdai.

Jeleni Prikop, tunelis, po kuriuo teka upeliukas.

• Letna Parkas!

Viena iš priežasčių aplankyti Letna parką yra puiki panorama į Vltavos upės tiltus. Tai jaunimo ypač pamėgta vieta, žmonės čia renkasi aktyviai praleisti laiką, pasivaikščioti, pasėdėti lauko kavinėje, ar tiesiog pasigrožėti miesto panorama nuo sienos. Čia taip pat įrengtas miesto metronomas, saulės laikrodis, simbolizuojantis laiko tekmę ir kovą prieš komunizmą. Vieta parinkta neatsitiktinai, nes šioje vietoje iki 1962 metų stovėjo didžiausia pasaulyje statula Stalinui, kuri tais metais buvo susprogdinta. Nors čekai kentėjo nuo komunistinės priespaudos, bet iki šiol čia veikia kavinė pavadinimu Stalin.

Bevaikštant po Letna Parką dar nežinojau, kad įeiti į Karalienės Anos vasaros rezidenciją galima iki 18:00, bet žinojau, kad galima ten tiesiai patekti per Chotkovy sodus. Čia atradau vaizdus, kurių prieš tai nebuvau mačiusi nuotraukose, vaizdas lyg iš pasakos, nepaisant šiuolaikiško miesto vaizdo ir šurmulio, žalumoje, lyg ant delno netikėtai iškyla pilies bokštai ir akimirkai nukeliaujama į viduramžių pasaką.

• Šokantis namas!

Dar vienas objektas, kurį turėjau būtinai pamatyti, tai – šokantis namas. Pastatas pavadintas „Fredu ir Džindžer“ iškilo 1996 ir dabar čia įsikūrę verslo biurai, o aukštutiniame aukšte įrengta kavinė.

• Vyšehrad

Kelionę nuo šokančio namo iki Vyšehrado nutariau tęsti pėsčiomis, ir taip jau nutiko, kad reikiamu momentu nepastebėjau laiptų, kuriais galima ten užkopti ir prasiėjau ilgu keliu aplinkui.. Būtent tokiais momentais truko dar vienos poros akių, nors, pakeliui radau ir dėl ko pasidžiaugti 🙂

Užlipus galima mėgautis ramybe, lankytojų nedaug, tik gaila, jog greitai turėjo sutemti ir katedra jau buvo uždaryta. Parke galima pamatyti legendinės miesto įkurėjos Libušos ir kelias kitas skulptūras. Nuo čia taip pat atsiveria puikios miesto panoramos!

Vyšehrad yra svarbi miesto vieta, kadaise čia buvo įkurta karališkoji rezidencija, o kapinaitėse šalia katedros palaidodi žymūs šalies veikėjai.

• Loreto!

Lankantis pirmą kartą Prahoje, Loretos kompleksą apžiūrėjome iš toli, tačiau kažkas traukė pamatyti šį objektą iš arčiau, galbūt dėl puošnaus baroko, arba keliomis dešimtimis žavių angelų. Taip pat kiekvieną valandą galima išgirsti varpais atliekamą melodiją, kuri maloniai skamba miesto šurmulio fone. Puikus vaizdas atsiveria nuo aikštelės prie Czernin rūmų.

• Czernin rūmai ir sodas

Viena iš įdomybių, jog prieš statant pastatą architektui buvo duota užduotis suprojektuoti rūmus taip, kad kiekvieną dieną būtų galima pamatyti pro langą skirtingą vaizdą, taigi taip iškilo pastatas, kuriame 365 langai 🙂

Czernin rūmų teritorijoje taip pat įkurtas nedidelis, bet gražus parkas, ir lankytojų čia nėra daug, puiki vieta atsikvėpti po ilgo klaidžiojimo ar prieš pradedant savo pažintį su Praha!

• Schwarzenbersky Palac!

Tai dar vieni iš žinomų Prahos rūmų. Akį patraukia s-grafito technika papuoštas interjeras, o užėjus vidun galima stebėtis naujais miesto vaizdais nuo aikštelės.

• Prahos žydų kvartalas (Josefov)

Daugelyje tinklaraščių ir miesto giduose patariama aplankyti Prahos Žydų kvartalą, vadinamą Josefov. Čia galima aplankyti senąsias Žydų kapines, kelias sinagogas, bei pamatyti Franco Kafkos ir golemo skulptūras. Norint pamatyti viską iš vidaus reikia įsigyti lankytojo bilietą, nes per “free tour” tiesiog čia užklydome ir liko tik įspūdis, jog nieko nepamačiau. Geriausia čia ateiti pačiam.

• Free tour!

Antros dienos pusdienį skiriau pasivaikščiojimui su vietiniu gidu, o kad būtų ne taip brangu prisijungiau prie sąlyginai nemokamos ekskursijos. Gidas tikrai buvo žavus, linksmas ir iš pradžių paliko gerą įspūdį, bet kuo toliau einant, tuo dažniau kreipdavo dėmesį ne į objektus, o pakeliui esančius barus ir kavines. Supratau, jog jam tikriausiai labiau patinka vesti temines ekskursijas apie Čekijos alų ir kur geriausiai jo ragauti 🙂 Nepaisant to, sužinojau ir daug įdomių dalykų, kurių nebuvau kažkur skaičiusi prieš tai! 5/10 🙂

• Viešasis transportas!

Iš karto pamėgau metro, o vat su tramvajais nesusidraugavau (iš tikrųjų mažai ir stengiausi), nors viešojo transporto eismo Prahoje išvystymą vertinčiau puikiai. Trijų parų bilietas kainavo apie 10 eur. Bet geriausiai pažindintis su miestu pėsčiomis, todėl būtina pasirūpinti patogia avalyne ir užsidegimu kasdien nužingsniuoti vidutiniškai po 30 000 žingsnių.

• Maistas ir alus!

Galbūt šiek tiek gaila, bet neįsidėmėjau kur valgiau, tik atsimenu, jog vienoje krčmoje (užeigoje) porcijos ir kainos dydžio santykis net viršijo lūkesčius, ir knedlikai buvo skanūs! O apie pigų alų ir daugybę jų rūšių keliautojai tikrai nemeluoja:) o kur dar desertas – vienas populiariausių skanėstų – trdelnik!

Jau grįžtant namo pradėjau ilgėtis Prahos. Kiek dar visko nespėjau pamatyti ir patirti, o kiek dar atradau po kelionės. Prieš tai keliavau ir po kitų šalių miestus, tačiau tik čia norisi grįžti dar kartą. Miestas užburia savo atmosfera, istorija, menu ir architektūra, magija ir mistika. Kalvota topografija suteikia miestui nepakartojamą grožį ir svaiginančius panoraminius vaizdus, o Vltavos upė, suformavusi keletą žavingų vingių bei įdomių vietų, leidžia pajausti idiliją!