Open House 2018

Paskutinį balandžio savaitgalį jau ketvirtus metus Vilniuje duris lankytojams atvėrė daugiau nei 60 įvairių laikmečio ir stiliaus pastatų. Kadangi daugelis vietų ribotai arba visiškai neprieinamos visuomenei, tai puiki galimybė sužinoti daugiau apie mus supančią architektūrą ir besislepiančias už sienų paslaptis ir įdomias istorijas!

Pirmą kartą “Open House” vyko Londone 1992 metai, o dabar renginys organizuojamas daugiau nei 40-tyje pasaulio miestų, tarp jų ir Vilniuje, kol kas tai vienintelis miestas Baltijos šalyse. Šiais metais buvo galima apsilankyti 62 pastatuose, iš jų spėjau aplankyti 10. Visi objektai kažkuo nustebino ir paliko įspūdį, ir net iš anksto neplanuodama susipažinau net su trimis Edmundo Čekanausko (apdovanotas Lenino premija už Lazdynų miegamo rajono projektavimą) projektuotais pastatais, bei sužinojau gražių faktų apie architektą.

•LR VYRIAUSYBĖS RŪMAI•

Tai vėlyvojo modernizmo pavyzdys. Įdomu tai, kad anuomet statyti Centrinio Komiteto rūmai galėjo atsirasti kitoje vietoje, o apginant savo projektą, E. Čekanauskas panaudojo argumentą, jog CK rūmai turi būti kuklūs kaip ir pats Leninas.

Žaliojoje salėje sutinkami svečiai.

Vienoje iš salių išlikęs autentiškas interjeras.

Slapta kino salė.

•ŠV. ARCHANGELO MYKOLO BAŽNYČIA IR BERNARDINIŲ VIENUOLYNAS•

Renesanso stiliaus palikimas, architektas nežinomas, o šiuo metu čia įsikūręs Bažnytinio paveldo muziejus, atviras lankytojams.

Pirmiausiai įėjus akys savaime nukrypsta į dekoruotus skliautus.

Specialiai “Open House” festivaliui buvo atidaryta kripta, kurioje saugomi Leono Sapiehos (LDK valstybės politinis veikėjas ir pagrindinis bažnyčios fundatorius) ir jo šeimos palaikai. Bažnyčia vykdė ir mauzoliejaus funkciją.

Vaizdas į kiemą. Prieš kelis metus buvo nukastas ir ištirtas kultūrinis sluoksnis, kuris siekė iki 2 metrų ir po žeme padarytas archyvas, todėl kiemelyje pasodinta vos keletas tulpių 🙂 

Žvelgiant pro Bernardinių vienuolyno virtuvės krosnies kaminą, kurio ilgis apie 9 metrai.

Procesijų galerija.

•VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS NAUJIEJI RŪMAI•

Suprojektuoti ir pastatyti ant Vilnelės šlaito pastatą Vytautui Brėdikiui  buvo nelengva, bet įmanoma užduotis. Reikėjo įveikti daug iššūkių – nuo sudėtingo reljefo iki to meto valdžios požiūrio. Viduje kiekviena detalė yra apgalvota ir turi savo prasmę.

Šachmatinė 🙂

Koridorius į niekur, nors pagal pirminį planą čia turėjo būti dar vienas kabinetas.

Eksponuojami studentų darbai, nuo abstrakcijų iki žmogaus kūno sandaros.

Palėpė, kurioje autoriai iš pradžių numatė tuščias erves, bet šiuo metu yra pritaikyta studentų darbo vietoms.

Vaizdas pro virtuvės langą.

Vienas iš eksponatų kiemelyje!

•ŠIUOLAIKINIO MENO CENTRAS (ŠMC)•

Tai dar vienas Edmundo Čekanausko projektuotas pastatas, kuris harmoningai įsilieja į miesto vaizdą. Šiuo metu tai yra didžiausias centras Baltijos šalyse ir čia organizuojamos parodos, performansai, kino peržiūros, susitikimai su menininkais, paskaitos, apdovanojimai, koncertai.

Erdvės suprojektuotos taip, kad į vidų patektų kuo daugiau natūralios šviesos.

Kino salė.

Skaitykla. 

Lauko kiemelis.

•KULTŪROS PAVELDO CENTRAS•

Pastatą projektavo trys jauni architektai– A. Trimonis, A. Ambrasas, G. Adlys. Tai vienas iš postmodernizmo stiliaus pavyzdžių puikiai išlaikantis senamiesčiui būdingą struktūrą.

Ekskusijos metu galėjome apžiūrėti archeologų atkastus gotikinius rūsius. Būtent šie rūsiai tapo architektų inspiracija.

Paklaidžiojome pastato koridoriais ir laiptais kilome iki paskutinio aukšto.

Tais laikais statant viešos paskirties pastatus buvo užsakomi ir meno kūriniai, kurie papuošdavo interjerą.

 Vaizdas iš vidinio kiemo. Įdomu tai, kad čia įkomponuota ir kolona, elementas, kuriuo pastatas bando prisiderinti prie snamiesčio. Tuo tarpu arka atsirado, nes statybininkai pasakė, jog moka mūryti arkas, o architektai suteikė jiems laisvę kurti.

•SODROS ADMINISTRACINIS PASTATAS (LAISVĖS PR.)•

Valstybinei institucijai G.Baravyko ir A. G. Gudaičio projektuotas pastatas buvo baigtas 2002 metais. Dviejų simetriškų korpusų ir septynių aukštų, sujungtų piltuvo formos ašimi, pastatas iš paukščio skrydžio primena sklendžiančią gulbę ir yra iki šiol išsiskiriančiu Karoliniškių mikrorajono akcentu.

Viena iš klientų aptarnavimo salių.

Bankomatas – reliktas, menantis laikus, kai dar nebuvo bankinių kortelių.

Vaizdas nuo 7 aukšto į holą.

•VICTORIA – VERSLO CENTRAS•

Didingu vardu pavadintas pastatas “VICTORIA” tapo “Verslo trikampis” biurų komplekso dominante. Projekto autoriai „Paleko Arch studija“.

Virš pastato įrengta aukščiausiai Lietuvoje pastatyta tilto konstrukcija – 61 m aukštyje esanti apžvalgos aikštelė, nuo kurios atsiveria puikios Vilniaus panoramos.

Laiptų konstrukcija.

•ŽEMĖS ŪKIO EKONOMIKOS INSTITUTAS IR SKAIČIAVIMO CENTRAS | LAEI•

Tikriausiai labiausiai nustebinęs pastatas. Beje, tai dar vienas iš Edmundo Čekanausko projektuotų pastatų 🙂 Laužyto plano, statyto ant siauro ir nelygaus šlaito pastate turėjo įsikurti ne vien valstybinė institucija, bet ir turėjo būti suprojektuotas taip, kad paslėptų vaizdą už jo, t.y. negražius garažus bei alaus gamyklos priestatus.

Vieną iš pastato fasadų puošia G. Jokūbonio skulptūra, kuri lyg traukia visą pastatą šlaitu į viršų.

Pasivaikščiojome po pastato koridorius, ir sales, kuriose išliko dar šiek tiek autentikos.

Vienas iš šiam pastatui sukurtų A. Dovydėno vitražų.

Vaizdas iš vieno iš kabinetų lango. Buvusios alaus gamyklos kaminai.

Labiausiai įsiminusi akimirka buvo kuomet įėjome į salę, ir prieš akis pasirodė 240 m² dydžio sieninės tapybos kūrinys „Mūsų kraštas“, kuris yra įtrauktas į Kultūros paveldo vertybių sąrašą. Tai  dailininkės – S. Veiverytės-Liugailienės ir jos mokinių darbas.

Turėjome dar galimybę užlipti į patalpas, kuriose išliko kino technika, projektoriai, kurie suko 10 minučių filmuotos medžiagos.

•VALSTYBĖS PAŽINIMO CENTRAS•

2016 metais duris atvėrė vienas moderniausių muziejų Lietuvoje ir regione – Valstybės pažinimo centras, įsikūręs Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų ansamblio teritorijoje. Pastatas buvo statytas kaip Prezidento rezidencija, tačiau galiausiai nuspręsta pakeisti jo funkciją. Ekskursijos metu turėjome galimybę ne tik apžiūrėti interjerą ir ekspoziciją, taip pat aplankėme kiemelį ir parką bei buvome supažindinti su LR Prezidento rūmų ansamblio istorija bei architektūra.

•LIETUVOS NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS | LNDT•

Kaip sužinojau ekskursijos metu – tai buvo puiki proga aplankyti LNDT pastatą prieš rekonstrukciją, kurią planuojama pradėti jau šią vasarą. Ekskursijos metu galėjome pateikti į patalpas, kur patenka tik aktoriai, apšvietėjai, scenos, dekoracijų meistrai ir teatro administracija!

Prigulęs žmogus puošia teatro vestibiulį, kuris sudaro vidinio kemelio įspūdį Prieš rekonstrukciją, kuriai vadovavo V. ir A. Nasvyčiai, čia buvo atvira erdvė.

Didžioji salė.

Scenos dekoracijos, užkulisiai ir tai kas vyksta po scena.

Dekoracijų dirbtuvės.

Skuptoriaus S. Kuzmos sukurtos “Trys mūzos”. Dramos (Kaliopė), Komedijos (Talija) ir Tragedijos (Melpomenė) mūzos globoja platų ir įvairų teatro repertuarą.

Labai patiko Žmonės.lt rastame straipsnyje vienos iš organizatorių, Vitos Soltonaitės išsireiškimas: “Tokiais mažais žingsneliais atviros architektūros savaitgalio metu atveriame ne tik duris, bet ir akis, mintis ar širdis į mūsų mylimą miestą Vilnių.”

Tuo ir pabaigsiu pasakojimą, ir belieka laukti sekančių metų ir atrasti dar nematytas erdves!