Bernardinų bažnyčia – nuo požemių iki pastogės

Ant kairiojo Vilnelės kranto išsidėstęs gotikos laikų Pranciškaus ir Bernardino bažnyčios ansamblis, kuris kartu su dailiąja Šv. Onos bažnyčia sudaro vadinamąjį Vilniaus gotikos kampelį. Daugelio ekskursijų metu gidai trumpam stabteli, papasakoja svarbiausius dalykus ir lekia toliau. Tačiau jau dešimti metai kai Mažesnieji broliai (pranciškonai bernardinai) kviečia apsilankyti didingose ir uždarose bažnyčios erdvėse. Mano pažintis su Bernardinų ansambliu prasidėjo 2016 metų spalį, bet iki šiol išlikę nuostabūs prisiminimai.Sutartu laiku susitikome prie įėjimo, kur gidas pradėjo pasakojimus apie įkurimo istoriją, kuri prasidėjo XV amžiaus pabaigoje, kuomet Kazimieras Jogailaitis pasikvietė brolius Pranciškonus ir dovanojo sklypą bažnyčios ir vienuolyno statybai. Manoma, kad pirmoji bažnyčia buvo medinė (sudegė), o apie 1490 iškilo mūrinė, deja jau po dešimtmečio dėl konstrukcinių klaidų didelę dalį teko išardyti ir atnaujinti statybas. Apytiksliai 1516 metais bažnyčia buvo užbaigta, o prasidėjus Vilniaus miesto gynybinės sienos statyboms – tapo jos dalimi. Neatsitiktinai bažnyčios pastogėje buvo įrengta galerija su šaudymo angomis, kurias turėsime galimybę pamatyti ir iš vidaus. Keliaujame į vidų ir tik vos apšilę vėl išeiname į vidinį kiemą, tokie maži ir jaukūs kiemeliai būdingi vienuolynams, tik, deja, Lietuvos klimatas buvo kiek atšiaurokas iš pietų atvykusiems vienuoliams, net ir vasarą buvo čia per vėsu 🙂 Užtat mes turėjome galimybę susipažinti su plytų mūro technikomis, architektūrinėmis konstrukcijomis.Toliau senais koridoriais, papuoštais kryžminiais ir žvaigždiniais skliautais,keliavome apžiūrėti išlikusios freskos, kuri buvo atrasta atsitiktinai kažkam užsikabinus už apačioje esančio akmens, nutrupėjus trupučiui tinko, pasirodė šios freskos frangmentas. Po tinko sluoksniais buvo išsaugotas ne vienas sienos tapybos pavyzdžių.Vėliau apžiūrėjome prezbiteriją, kurioje melsdavosi broliai bernardinai. Tiesą pasakius jau nebeatsimenu apie ką pasakojo gidas, bet kitą kartą apsilankius tikrai žinosiu į ką atkreipti dėmesį kaip atnaujinti savo fotoreportažą 🙂Iš čia taip pat nusileidome į požemius, čia kadaise buvo laidojami vienuoliai, šiandien – gražiai sutvarkyta ir išgrįsta gotikos stiliaus plytomis kripta. Galiausiai – smagiausia ekskursijos dalis – sraigtiniais gynybinio bokštelio laiptais pakilome į bažyčios palėpę, ir išklausę dar keletą gido pasakojimų – turėjome laisvą laiką pasigrožėti Vilniaus senamiesčio panoramomis, o pačios įdomiausios – per apvalius langelius!  Iš čia galima išvysti įspūdingų Vilniaus senamiesčio bažnyčių bokštų ir stogelių panoramų! Sužavėti nuostabiojo Vilniaus vaizdais, nusileidome iki vargonų balkonėlio. Liūdna pačių vargonų istorija – šiuo metu jie neveikia, nes per Antrajį Pasaulinį karą buvo stipriai apgadinti, o lėšos, reikalingos jų rekonstrukcijai, kol kas dar renkamos. Įvairias istorijos laikotarpiais pastatai kentėjo nuo gaisrų, buvo nusiaubti Maskvos armijos, paverčiami sandėliais, buvo atnaujinami ne vieną kartą, bet išsaugojo daugybę gotikos elementų, o po XVI – XVII a. perstatymų bažnyčioje išryškėjo renesanso ir baroko stiliaus bruožai.Bažnyčios vidaus erdves puošia kryžminiai, žvaigždiniai ir krištoliniai skliautai. O sienas – ypač vertingomis freskomis, kuriose scenomis iš Šventojo rašto, šventųjų paveikslais ir simboliniais vaizdais išreiškiama pranciškoniška žmonijos Atpirkimo istorijos samprata. Tai vienintelis žinomas tokios didelės apimties gotikinės sienų tapybos pavyzdys Lietuvoje, kurio scenoms ir idėjoms papasakoti būtų reikalinga atskira ekskursija! Įdomu tai, jog sienoje, ant kurių nupieštos freskos, įrengti tik maži langai, kuomet priešais esančioje sienoje – dideli. Tai buvo sugalvota tam, kad sklindanti šviesa labiau apšvietų tapybą, per kurią, net ir nemokantys skaityti, galėjo labiau pažinti skleidžiamas tiesas ir ideologiją. Trijų karalių koplyčia, anksčiau ji vadinta Šv. Florijono koplyčia. Taip pat ji buvo vadinama ir Šventųjų relikvijų koplyčia, nes šis altorius ypatingas tuo, kad jame yra net 36 nišos relikvijoms saugoti.Naujai įrengta kita koplytėlė, deja, neišsaugojau pavadinimo.Po 1863 m. sukilimo, caro valdininkų nuomone, vienuoliai itin aktyviai dalyvavo pasipriešinimo judėjime, dėl ko buvo išvaryti. Nors bažnyčia tada liko atidaryta tikintiesiems, tačiau vienuolynas nacionalizuotas. 1949 m. Bernardinų bažnyčia buvo uždaryta. Keletą metų ji stovėjo niekieno neprižiūrima, vėliau buvo atiduota Vilniaus dailės akademijai ir paversta sandėliu. Šventovė sparčiai atsigavo 1994 m. į ją sugrįžus Mažiesiems broliams, kurie iki šiol rūpinasi ir atkuria buvusią didybę.
Kviečiu nepagailėti laiko ir kelių eurų aukai, kuri tikrai atsipirks patirtais įspūdžiais!

Ilgojo maršruto pavieniams asmenims ekskursijų tvarkaraštis.