Per Ilgelio pelkę Varnikų pažintiniu taku
Lankantis Trakuose nepraleiskite progos ramiai ir lėtai pasivaikščioti nuostabiame gamtos kampelyje -Varnikų pažintiniame take, vedančiame per Ilgelio pelkę. Tako ilgis apie 3,5 kilometro, įveikiamas per gerą valandą, bet neskubėkit – čia įrengta keletas poilsio vietų, kuriose galima atsipūsti, iškylauti ar tiesiog pasimėgauti saulės spinduliais, o karštą vasaros dieną – vėsa! Žinoma, tam kad netektų bėgti, pieš atvykstant pasirūpinkite atitinkamomis priemonėmis nuo vabzdžių. Atvykstantiems automobiniu įrengta stovėjimo aikštelė, netoli ir tako pradžia.
Tądien važiuodama link tako sustojau ir jau norėjau apsisukti, nes oro sąlygos atrodė neleis pasimėgauti lėtu ir ramiu pasivaikščiojimu, bet begalinis noras aplankyti naują vietą nugalėjo! Švelniai dulksnojo lietus, bet miške iškrito vos vienas kitas lašelis, vėliau debesys išsisklaidė ir netgi palepino saulė. Judam pirmyn!
Tako pradžioje įrengtas stendas su žemėlapiu, taip pat pakeliui bus 10 informacinių stotelių, kuriose rasite įdomių aprašymų apie kraštovaizdį, augalus ir gyvūnus. Daugiau nei puse kelio driekiasi sukaltu mediniu taku per pelkę, likusi dalis miško takais. Takui neprasidėjus randame pirmą stotelę. Nuo įrengtos aikštelės matysime 15 metrų gylio daubą, kuria prieš daugubę metu suformavo ledynai. Galbūt dėl apaugusių šlaitų nepasijuto to aukščio, tačiau ir žemyn nugarmėti nesinorėtų 🙂
Įžengus į taką keliaujame mišriu mišku, kurio vienoje pusėje auga eilėmis pasodintas 40 metų pušynas, o kitoje – senas, natūraliai susiformavęs miškas, kuriame gausu daugiau nei 130 metų skaičiuojančių ąžuolų, senų pušų ir eglių, bei kitos augmenijos. Tai – kertinė miško buveinė – žmogaus nepaliestas ir nepažeistas miško plotas, kuriame galima aptikti nykstančių ar retų faunos ir floros rūšių.
Einame toliau ir kraštovaizdis po truputi keičiasi, leidžiantis žemyn prasideda pelkė. Tiltelis per vandens telkinį.
Netrukus prasideda vientisas sukaltas medinis takas. Juo eiti vienas malonumas, galima pasigrožėti kupstais žaliuojančių sąmanų, tarp jų raustančiomis spanguolėmis ir bruknėmis, ir tuo metu jau besiskleidžiančiais viržiais.
Šios žemaūgės pušelės, rodos neseniai dar visai jauni medeliai, tačiau jos tokio pat amžiaus kaip ir prieš tai miške matyti medžiai. Nuolatinis drėgmės perteklius ir maisto medžiagų trūkumas sąlygoja sulėtintą jų augimą.
Kraštovaizdis pakeliui kelis kart keičiasi ir galime stebėti vis besikeičiantį reljefą ir augmeniją.
Skirtingais šiltojo laikotarpio mėnesiais galima džiaugtis įvairiomis uogomis, kurias čia galima rinkti.
Keliaujam toliau kur veda rodyklės, vėl keliaujame sausuma – išmindytu miško taku.
Galiausiai išeiname iš miškingos atkarpos ir vėl įžengiame į pelkę, čia kadaise tirpstant ledynams telkšojo vienas didelis ežeras, šiandien iš jo beliko keturi ežerėliai – Ilgelis, Piliškių, Bevardis ir Baluošo.
Toks kraštovaizdis būdingas aukštapelkei, sunykusios pušaitės ir vienas kitas berželis.
Matyt, gerai įsitaisius galima ir žuvį pasigauti 🙂
Tarp dviejų ežeriukų, labai gražioje vietoje įrengtas lieptelis. Čia galima padaryti pertraukėlę ir pasigrožėti vandens telkiniais, bei šiltuoju metu laiku besiskleidžiančiomis vandens lelijomis, pasidžiaugti tyliais gamtos garsais, o lepinant saulei – tiesiog pamiršti apie laiko tekmę.
Nuo lieptelio atsiveria vaizdas į Piliškių ežerą, kurio plotas apie 4,7 ha, tačiau nuolat mažėja, o laikui bėgant ir šį pasiglemš pelkė.
Toliau vėl žengiame į miškingą tako atkarpą, čia vėl galime stebėti skirtingą augalijos įvairovę ir pasikeičiančius vaizdus.
Nuvirtę medžiai yra viena iš miško ekosistemos dalių, trunijančioje medienoje prieglobstį randa įvairių rūšių vabzdžiai ir augalai.
Stebėkite, kokia skirtinga augmenija plyti abiejose tako pusėse – dėl skirtingos drėgmės apačioje plyti pelkė, kurios pakraščiuose auga eglės, o papėdė apaugusi samanomis.
Tuo tarpu kylančiame šlaite auga mišrus miškas, o ant kalvos pušys ir ąžuolai, papėdėje veši įvairūs krūmai ir kita augmenija.
Prieiname tako pabaigą, dabar jau plačiu keliu belieka nužygiuoti link pirmos stotelės, kur prasidėjo pažintis su Varnikų pažintiniu taku.
Žygį Varnikų pažintiniu taku vertinu tik teigiamai, gaila tik, jog dėl laiko stokos kai kuriose atkarpose teko pabėgėti, todėl progai pasitaikius būtinai čia dar užklysiu!
Leave a Reply Cancel reply
Sveiki!
Esu Elvyra, smagu, kad užsukai 🙂 Kodėl Kamtoreikia? Atsakymas paprastas – Tamkadbūtų!
Mėgstu keliauti ir iš naujo atrasti naujas ir jau lankytas vietas, tyrinėti turistų neišmindytus takus, stebėtis gamtos kampeliais ir mėgautis
akimirka!
Kamtoreikia kuriu tam, kad pasidalinčiau išvykų prisiminimais ir patyrimais, ir norėčiau, kad ir tu rastum čia kažką įdomaus ir/ar dar neatrasto sau!